“Artimas ir tolimas pasaulis” – taip apie apie baltų kultūrą kalbėjo etnografas Norbertas Vėlius. Baltai nesukūrė savo rašto, todėl nepaliko savų šventų tekstų. Apie baltų pasaulėžiūrą, religiją, mitologiją galima spręsti iš trumpų aprašų, kaimyninių šalių kronikų, metraščių, kelionių pasakojimų. Įsigalėjus krikščionybei, daugelis senosios pasaulėžiūros, religijos dalykų virto liaudies tikėjimais ir papročiais, išliko kaip nuotrupos sakmėse, padavimuose, pasakose, dainose, smulkiojoje tautosakoje, muzikoje ar šokiuose bei tautodailėje. Šiandieninių tyrinėtojų dėka baltų pasaulėžiūra tampa žinoma ir suprantama, įdomi ir artima mums. Mūsų gimnazijos 5 klasės mokiniai šiais mokslo metais dalyvauja projekte “Baltų pasaulis”. Mokinai užsiėmimų metu skaito ir nagrinėja mitologines lietuvių sakmes, kalbasi apie tai, kaip protėviai suvokė supantį pasaulį, kuris atsispindi Gyvybės medžio vaizdinyje.
Gruodžio 13 dieną dalyvavome edukacinėje programoje “Gyvybės medis: ir žemė, ir dangus” Mykolo Žilinsko paveikslų galerijoje Kaune. Programos pradžioje žiūrėjome filmą „Kosmogonija“ pagal tapytojo Virginijaus Kašinsko piešinius, užbūrusius savo spalvomis ir nukėlusius į kosmoso platybes. Menininkas kūrybos įkvėpimo ir minčių semiasi iš protėvių per amžius sukauptų dvasinių klodų. Edukatorės tautodailininkės Nijolės Jurkuvienės padedami kūrėme Gyvybės medį, klausėmės įstabių istorijų ir legendų, mokėmės atpažinti simbolines prasmes, paslėptas.liaudies meno dirbinių ornamentuose.
Vienas iš Gyvybės medžio simbolių – eglė, kuri siejama su senovės lietuvių papročiu už Kūčių stalo kampo pastatyti eglės šaką. Kadangi Kūčios ir Kalėdos čia pat, Kauno rotušės aikštėje grožėjomės eglute, išmoningai papuošta iš plastikinių šiaudelių pagamintomis dekoracijomis, pasvastėme, kad senos tradicijos prasmingai susipina su naujomis…
istorijos mokytoja Dana Narbutaitytė
lietuvių kalbos mokytoja Snieguolė Urbonavičienė
