Užgavėnės – tai žiemos palydos ir žemės žadinimo pavasariui šventė. Senovėje atsisveikinant su žiema paskutinį kartą gausiai ir riebiai pavalgoma, ypač mėsos: sekmadienį – triskart, pirmadienį – šešis, antradienį – net devynis.
Užgavėnių dienos tradiciniai valgiai: įvairiausi blynai, šiupinys iš kruopų ir žirnių, spurgos, kiaušinienė. Darželinukai, priešmokyklinukai ir pradinukai smagiai smaguriavo įvairiausiais mamų keptais blynais : ir mieliniais, ir lietiniais, ir su braškių uogiene, ir širdelių formos… O kur dar šokoladiniai ! Vafliai, įvairiausi pyragai! Gardumėlis!
Žiemos šventėje persirengėliai vaizduoja protėvių dvasias, atkeliavusias iš Anapus. Vėlesnių laikų pramanai – čigonai, vengrai, ubagai, žydai, velniai, raganos, Lašininis su Kanapiniu, Morė. Nelįsk prie jų artyn, nes švystelės kočėlu ar šluota!
Teateina greičiau pavasaris!
Visos Užgavėnių apeigos artina jį, žadina žemę. Senovėje buvo sakoma: ,, Jei per Užgavėnes sninga (o šiandien snigo) – geri linai užauga. Tad šiemet laukim gero derliaus.
Vaikai smagiai vijo žiemą, žaidė žaidimus: ,,Džiaugias senis po žiemos”, ,,Ožka”, ,,Kepė močia blynus”, ,,Šiaudų batai” ir kt.
Pradinių klasių mokytojos
Daugiau nuotraukų gimnazijos facebook’o puslapyje.
Pradinių klasių mokytojos