1918 metų vasario 16 dieną, paskelbus Lietuvos Nepriklausomybės aktą, buvo žengtas tik pirmasis žingsnis atkuriamos valstybės gyvenime. Tačiau laisvę ir nepriklausomybę dėl istorinių mūsų kaimynų (Sovietų Rusijos, Lenkijos bei bermontininkų) agresyvių siekių teko apginti ginklu.
Lapkričio 23 dieną išleistas pirmasis įsakymas kurti Lietuvos ginkluotąsias pajėgas. Trūkstant karių, vyriausybė kvietė gyventojus stoti savanoriais į Lietuvos kariuomenę. Širvintose įsteigtoje komendatūroje buvo apie 30 savanoriais užsirašiusių jaunuolių iš Musninkų, Gelvonų ir Šešuolėlių. Tai, tikriausiai, pirmasis Musninkų paminėjimas mūsų atsikuriančios kariuomenės istorijoje.
1919-1920 metais Musninkuose vyko aktyvūs karo veiksmai su lenkais. Vytautas Lesčius, istorikas, tyrinėjantis Lietuvių nepriklausomybės kovas, teigia, kad paskutiniąsias lemiamas 1920 metų lapkričio 17-21 dienos karines operacijas tikslinga vadinti Širvintų – Giedraičių – Musninkų operacijomis. Lietuvos kariai svajonę turėti nepriklausomą valstybę pavertė realybe, bet ne vienas iš jų už tai paaukojo savo gyvybes. Jų aukos nenuėjo veltui – mūsų laisvė šiandien tebešviečia ryškiausia liepsna.
Ryškios padėkos ir atminimo liepsnelės lapkričio 22 dieną suliepsnojo ant savanorių kapų Musninkuose ir prie paminklo Lietuvos Nepriklausomybės kovų Musninkų valsčiaus savanoriams. Jas uždegė II g klasės gimnazistai, kurie ne vieną istorijos pamoką tyrinėjo Lietuvos Nepriklausomybės kovų ir Musninkų savanorių istoriją, apie tai žiūrėjo dokumentinius filmus. Tai buvo svarbi pilietiškumo pamoka.
Istorijos mokytoja Dana Narbutaitytė